Apie Barborą Radvilaitę išleista nemažai leidinių įvairiomis kalbomis. Vienas pirmųjų veikalų – Mykolo Balinskio dvitomis „Pamiętniki o Królowej Barbarze, żonie Zygmunta Augusta“ [24].
Lenkijoje išėjo keli leidimai Zbignevo Kuchovičiaus (Zbigniew Kuchowicz) knygos „Barbara Radziwiłłówna", ji išversta į lietuvių kalba .
Išleista Raimondos Ragauskienės studija „Barbora Radvilaitė" , istorikų Raimondos Ragauskienės ir Aivo Ragausko knyga „Radvilaitės laiškai Žygimantui Augustui ir kitiems: studija apie XVI a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės moterų korespondenciją" .
Išleisti du leidimai Marijos Matušakaitės knygos „Karalienė Barbora ir jos atvaizdai" (Vilnius, 2005, 2008).
2010 m. birželio 9 d. Lietuvos dailės muziejuje buvosurengtas kultūros vakaras „Karališkoji Vilniaus lelija“, kuriame pristatyta šio muziejaus išleista gausiai iliustruota literatūrologės prof. Viktorijos Daujotytės-Pakerienės filologinė Barboros Radvilaitės studija„Arčiau Lietuvos“ . Knyga skirta Barboros Radvilaitės asmenybei ir jos atspindžiams Lietuvos kultūroje. Knygos autorė primena trumpą ir trapią Barboros Radvilaitės gyvenimo liniją, pasitelkdama garsiųjų Lietuvos istorikų veikalus ir juose pateiktus faktus. Tekste gausu poetų Juditos Vaičiūnaitės, Marcelijaus Martinaičio eilėraščių, ištraukų iš Juozo Grušo dramos „Barbora Radvilaitė“ monologų. Primenamas ir legendinis režisieriaus Jono Jurašo 1972 m. šios pjesės spektaklis Kauno dramos teatre su Rūta Staliliūnaite ir Kęstučiu Geniu pagrindiniuose karališkosios poros vaidmenyse. „Žvelgiu į Barborą Radvilaitę kaip į įžymią Lietuvos moterį, istoriškai žinomiausią, lyg ir tęsdama nesibaigiantį galvojimą apie moteriškuosius likimus“, − rašo Viktorija Daujotytė-Pakerienė . Apie Barborą Radvilaitę rašoma leidinyje „100 iškiliausių Lietuvos žmonių“ (Vilnius, 2009), Tomo Venclovos knygoje „Vilniaus vardai“(Vilnius, 2006), Antano Rimvydo Čaplinsko knygoje „Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės“ (Vilnius, 2011).
Barbora Radvilaitė priklauso tam nedideliam skaičiui istorinių asmenybių, kurios tapo legendomis ir simboliais. Ji – pripažintas grožio, meilės, žmogiškos laimės ir jos trapumo simbolis. Gražiosios Barboros lūpomis taip kalba poetė Judita Vaičiūnaitė: „Aš čia gimiau. / Aš pavirtau čia Vilniaus renesansu. / Iš čia ir mano žavesys, per amžius neapleidęs...“ . Jos asmenybė ir apie ją sukurtos legendos amžiams įėjo į mūsų istoriją ir kultūrą . Dėl Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės istorijos Vilnius vadinamas meilės miestu .
Barborai Radvilaitei atminti dar XVI a. Musninkuose (Širvintų r.) buvo pastatyta baroko stiliaus koplytėlė. XVIII a. senosios vietoje pastatyta dabartinė mūrinė Barboros koplytėlė, kuri yra išlikusi iki mūsų dienų. 1986 m. koplytėlėje pastatytos pagal skulptoriaus Gedimino Karaliaus projektą sukurtos senųjų skulptūrų kopijos .
1979 m. Vilniaus mieste (dabartinėje Vokiečių g.) pastatyta dekoratyvinė skulptūra „Barbora“ – paminklas Barborai Radvilaitei(skulpt. Vladas Vildžiūnas), puošiantis Vilniaus senamiestį .
1989 m. Barboros Radvilaitės vardu pavadinta Vilniaus senamiesčio gatvė, besiribojanti su Pilies ir Maironio gatvėmis (Senamiesčio seniūnija) .
2000 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 137 buvo įsteigti apdovanojimai Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto medaliais. Barboros Radvilaitės medaliu (dail. Petras Repšys) pagerbiamos labiausiai Vilniui nusipelniusios moterys, siekiant įvertinti vilniečių veiklą įvairiose srityse, skatinti dirbti Vilniaus labui, aktyvinti vilniečių visuomeninę ir labdaringą veiklą .
2004 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-496 Barboros Radvilaitės vardas suteiktas Vilniaus Naujosios Vilnios pagrindinei mokyklai .
Lenkijoje išėjo keli leidimai Zbignevo Kuchovičiaus (Zbigniew Kuchowicz) knygos „Barbara Radziwiłłówna", ji išversta į lietuvių kalba .
Išleista Raimondos Ragauskienės studija „Barbora Radvilaitė" , istorikų Raimondos Ragauskienės ir Aivo Ragausko knyga „Radvilaitės laiškai Žygimantui Augustui ir kitiems: studija apie XVI a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės moterų korespondenciją" .
Išleisti du leidimai Marijos Matušakaitės knygos „Karalienė Barbora ir jos atvaizdai" (Vilnius, 2005, 2008).
2010 m. birželio 9 d. Lietuvos dailės muziejuje buvosurengtas kultūros vakaras „Karališkoji Vilniaus lelija“, kuriame pristatyta šio muziejaus išleista gausiai iliustruota literatūrologės prof. Viktorijos Daujotytės-Pakerienės filologinė Barboros Radvilaitės studija„Arčiau Lietuvos“ . Knyga skirta Barboros Radvilaitės asmenybei ir jos atspindžiams Lietuvos kultūroje. Knygos autorė primena trumpą ir trapią Barboros Radvilaitės gyvenimo liniją, pasitelkdama garsiųjų Lietuvos istorikų veikalus ir juose pateiktus faktus. Tekste gausu poetų Juditos Vaičiūnaitės, Marcelijaus Martinaičio eilėraščių, ištraukų iš Juozo Grušo dramos „Barbora Radvilaitė“ monologų. Primenamas ir legendinis režisieriaus Jono Jurašo 1972 m. šios pjesės spektaklis Kauno dramos teatre su Rūta Staliliūnaite ir Kęstučiu Geniu pagrindiniuose karališkosios poros vaidmenyse. „Žvelgiu į Barborą Radvilaitę kaip į įžymią Lietuvos moterį, istoriškai žinomiausią, lyg ir tęsdama nesibaigiantį galvojimą apie moteriškuosius likimus“, − rašo Viktorija Daujotytė-Pakerienė . Apie Barborą Radvilaitę rašoma leidinyje „100 iškiliausių Lietuvos žmonių“ (Vilnius, 2009), Tomo Venclovos knygoje „Vilniaus vardai“(Vilnius, 2006), Antano Rimvydo Čaplinsko knygoje „Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės“ (Vilnius, 2011).
Barbora Radvilaitė priklauso tam nedideliam skaičiui istorinių asmenybių, kurios tapo legendomis ir simboliais. Ji – pripažintas grožio, meilės, žmogiškos laimės ir jos trapumo simbolis. Gražiosios Barboros lūpomis taip kalba poetė Judita Vaičiūnaitė: „Aš čia gimiau. / Aš pavirtau čia Vilniaus renesansu. / Iš čia ir mano žavesys, per amžius neapleidęs...“ . Jos asmenybė ir apie ją sukurtos legendos amžiams įėjo į mūsų istoriją ir kultūrą . Dėl Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės istorijos Vilnius vadinamas meilės miestu .
Barborai Radvilaitei atminti dar XVI a. Musninkuose (Širvintų r.) buvo pastatyta baroko stiliaus koplytėlė. XVIII a. senosios vietoje pastatyta dabartinė mūrinė Barboros koplytėlė, kuri yra išlikusi iki mūsų dienų. 1986 m. koplytėlėje pastatytos pagal skulptoriaus Gedimino Karaliaus projektą sukurtos senųjų skulptūrų kopijos .
1979 m. Vilniaus mieste (dabartinėje Vokiečių g.) pastatyta dekoratyvinė skulptūra „Barbora“ – paminklas Barborai Radvilaitei(skulpt. Vladas Vildžiūnas), puošiantis Vilniaus senamiestį .
1989 m. Barboros Radvilaitės vardu pavadinta Vilniaus senamiesčio gatvė, besiribojanti su Pilies ir Maironio gatvėmis (Senamiesčio seniūnija) .
2000 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 137 buvo įsteigti apdovanojimai Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto medaliais. Barboros Radvilaitės medaliu (dail. Petras Repšys) pagerbiamos labiausiai Vilniui nusipelniusios moterys, siekiant įvertinti vilniečių veiklą įvairiose srityse, skatinti dirbti Vilniaus labui, aktyvinti vilniečių visuomeninę ir labdaringą veiklą .
2004 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-496 Barboros Radvilaitės vardas suteiktas Vilniaus Naujosios Vilnios pagrindinei mokyklai .