Apie Barborą Radvilaitę rašo skirtingų sričių atstovai – literatūrologai, istorikai, dailėtyrininkai, archeografai. Filmus ir spektaklius kuria kino ir teatro režisieriai. Kiekvienas iš jų iškelia vis kitokį Barboros Radvilaitės bruožą, gyvenimo ar būties aspektą. V. Daujotytės filologinė studija „Arčiau Lietuvos“(2010) rekonstruoja Barboros Radvilaitės portretą remiantis iki tol parašytais istorikų, dailėtyrininkų, kultūrologų darbais, pateikiama meno kūrinių ikonografija. Dailėtyrininkė M. Matušakaitė atlieka išsamius Barboros portretų ikonografinius tyrimus veikale „Barbora ir jos atvaizdai“(2006). R. Ragauskienė ir A. Ragauskas tyrinėja Barboros Radvilaitės laiškus knygoje „Barboros Radvilaitės laiškai Žygimantui Augustui ir kitiems: studija apie XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moterų korespondenciją“(2001). R. Bružas sukūrė dokumentinį filmą „Radvilos. Auksiniai Lietuvos kunigaikščiai“(2009), kuriame pateikiama istorikų nuomonė apie Barborą ir visą Radvilų giminę.Barbora Radvilaitė – moteris, kuri ne tik savo nepaprastu grožiu pakerėjusi Lenkijos karalių, tačiau jos įtaka turėjusi istorinę reikšmę Lietuvai. Karalienė Barbora literatūroje išliks amžina mįsle, kurią knieti įspėti. Tiek daug vienos asmenybės savybių negali išblukti iš Lietuvos atminties. Šio istorinio personažo atskleidimas – tai lyg nepakartojamas žvilgsnis į praeitį. Išliekanti paslaptis negali nežavėti kūrėjų ir tyrinėtojų